Laukiau aš tavęs tokios,
Kokios, galbūt, nėra pasaulyje,
Nesumindžiotos, neišduotos,
Tyrai ir mergiškai skaisčios.

Be apgaulės, veidmainystės
Ir tokios, kurios nereikia kaulyt,
Paprastos, atjaučiančios
Ir drauge nuoširdžios.

Tiktai metai bėgo, vis slėpeisi,
Taip aš tavo veido ir nepamačiau.
Nors žydėjo obelis ir vedė vaisių,
Juk neprislinkai nei kiek arčiau.

Saulė švito, leidosi ir vėlei švito,
Neverta, matyt, buvau, nesuradai.
Tik, nekeisčiau laiko šio į kitą,
Širdyse kitų, džiugu, braidai.