Kaip pavasario vėjas, kaip jūros banga,
Kaip saulėta liepos diena,
Tu širdį užgauni skambiausia styga,
Tavo aide visa Lietuva.
 
Tavo aide ir mes, šitos žemės vaikai,
Tarp girių, tarp upių, laukų,
Kur žaliuoja miškai, kur žydri ežerai
Lietuviams nuo amžių senų.
 
Skamba paukščių balsai, jų klausytis gali,
Nuo aušros lig žarų vėlyvų,
Sklinda dainos plačiai iš krūtinių jaunų
Gegužio šiltais vakarais.
 
Tik giesmė, kuri skamba žmonėms Lietuvos,
Daug daugiau negu dainos, pavasario trelės.
Ji vainikas tautos, jos pakanka vienos,
Kad širdy įsižiebtų drąsos kibirkštėlės.
 
Tautos himnas, giesmė nuo Kudirkos laikų,
Naujalio garsais vainikuota,
Skamba meilės jausmu ir vienybės ryžtu
Kilt į kovą Tėvynei vaduoti.
 
Nenustoki skambėti, veski Dievo keliu,
Vesk į darbą, tikėjimą, viltį,
Kad prie Nemuno vingių, jo smėlėtų krantų,
Visados Lietuva čia atgimtų.