Pražydo snieguolės miške už tvoros,
Tarp medžių ir lapų senų.
Lyg skelbtų žiedais – nebebus jau žiemos,
Nebebus šaltųjų naktų.
 
Greitai plukės pakils ir žibuoklės žydės,
Skelbs žilvitis pavasario pradžią.
Tai čiurlens upeliukas, pakrantėm tekės,
Net lazdynui klausytis bus gera.
 
Pilko plieno viela neužstos jų šviesos,
Neužstos jų balčiausių žiedų.
Saulė kils vis aukščiau diena po dienos,
Skambės miškas nuo paukščių balsų.
 
Na tai kas, jei snieguolės čia ilgai nežydės,
Jos pirmūnės tarp sodo gėlių.
Su pavasario vėju greitai laikas nubėgs,
Mums prisėjęs daugybę žiedų.