Tas beprotis kur eina Užupio gatvėm
naktimis susisupęs į baltą maršką
jis klejoja kad yra Himalajuose
kad languose rymo senojo pasaulio dievai
Per pietus jam karštą po chá ruošia vietinės Ladako moterys

Ne jo buto sienos ne kiauros
jis tiesiog gyvena labai aukštai kalnuos
kur siaučia nenuspėjamieji Lung-ta vėjų raiteliai
Galėtų prisiekti kad šiandien darbe matė gyvą Yamarajos manifestaciją
Ir vis tik jei nebūtų beprotis suprastų
Kad žiemos atšiauriose Nepalo viršukalnėse
Nepaisant griūčių ir stingdančio šalčio
nepalyginamai švelnesnės
Nei stoties rajone