Kažkur pasaulyje vėl žūsta mūsų vyrai,
Kažkam buvo priešai, kažkam didvyriai
Kol dar gyvas tas baisus cinizmo caras,
Pasauly nesibaigs karas, badas  maras.
 
Reikia šauktis mirties angelo pagalbos,
Jis vienintelis tegali nutildyt karo salves,
Besaikį žemių, turtų ir valdžios troškimą,
Besaikį žmonių žudymą, besaikį engimą.
 
Žmogėdrom šioje žemėje neturi likti vietos,
Pasaulis šitas tik taikiam žmogui patikėtas,
Visų žmogėdrų likimas yra visiškai vienodas,
Kartuvės, tremtis ir pragaro gelmės juodos.
 
Šį kartą nesusvyruos tikėjimas, viltis ir meilė,
Te atgailauja tie, kurie mus stumia į nelaimę,
Te karo šunys nutyla, niekada daugiau neloja,
Žmonija nuo grasinimų karo maru išsivaduoja.