Kaip smagu, kad iš pat ryto
Šviežio sniego vėl prikrito,   
                      
Pasipustę delniukus
Lipdom besmegeniukus.
 
Nulipdysim visą būrį
Kiek ranka pirštukų turi,

Žilą tėtį – Besmegenį,
Šalia jo ir sniego Senę.
 
Štai, kartu gausi šeimyna! –
Žavisi visi kaimynai.   
                                              
Tik... lietus ir tirpsta snaigės...       
Kovas. Gal žiema jau baigias?
 
Greit nuvirs iš sniego seniai!   
Kurgi slėpsis besmegeniai?
        
Kaip padėti jiems stovėti? –                              
Įtaisau visiems po skėtį.
 
Kad lietus jų nesulytų
Iš ankstyvo kovo ryto.