Mėnulio pilnaties naktį,
Prieš pat Aušrą,
Kai Saulė dar tik
Ruošiasi tekėti –
Regiu;
Iš akmeninio aukuro
Baltas dūmas kyla,
Žolynais pradeda kvepėti.
Driekiasi dūmas
Per aikštę ąžuolyne,
Rangosi aukštyn,
Į šviesėjantį dangų.
Dūmas ne Atgaila
Už nuodėmes,
Žolynų dūmas –
Padėka Praamžiui...
Vyriausias krivis
Kalba dėkavonės Maldą.
Šią aušros valandą –
Jis vienas.
Kai Saulė įkops
Į viršūnę
Šimtamečio ąžuolo –
Pradės Maldai rinktis žmonės...