Mačiau šiandieną skausmą
Iš taip arti mačiau
Kad dar dabar akis jo
Savose nešioju
Ir raudu vakare
Šuneliu vaitoju
Bandžiau nelauktą svečią
Degtine skandint
Bandžiau ugnim
Nepadeda
Tik dar labiau jis
Išbujoja
Ir stovi po langais
Kaip giltinė kantrus
Vaškinį baltą veidą
Vis prie stiklo glaudžia
Vis laukia tikisi
O gal pažvelgsiu
Tada jau smūgį lemiamą
Į paširdžius įsmeigs
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2006-12-30 18:26:40
Kai skausmas toks atviras, kad jį užgauna net menkiausias virpulys, jis ir negali būti nedramatiškas.