Ar jūs skęstate, krintančios žvaigždės?
Argi bus kiek šviesiau drumstuose duburiuos?
O atsakymas vienas:
„Kas, jei ne aš?.."
Laiko maža zenito akimirksny
Mato sistemom šventom abejot.
Ir nėra ko svarstyt,
Apšviestieji ar vėliavas neš?
Be atodairos? Negi?
Gyvenimo geismas alpus,
Bet nuo lašo priklauso
Skaidrus ir sūrus vandenynas.
Menka tuokart svarstyti, kas bus, ko ne bus –
Juk gyvenimas žiauriai gražus.
Tavyje kiek šviesos tik tamsiuos duburiuos
Sielą kviečiantis Dievas sužino.
Broliai, sesės?..
Gebi vardan jų ir už juos
Kraujo krešuliu grumstą bevaisį apvilkti?
Lai neblėsta šviesa ten, kur jaučiamės savo namuos.
Argi blausėja vardas,
Jei gebi suliepsnot, bet ne smilkti?