Darosi vis sunkesnė galva,
Kojos sunkios, vos velkasi,
Susopsta  viena, kita ranka,
Stuburas prie žemės lenkiasi.
 
Ieškau guoly pozos patogios,
Keičiu vėl dešinį šoną į kairį,
Pagalvė tai minkšta, tai žema,
Kojų  pėdos, pirštai jaučia šaltį.
 
Kaip norisi greitai, kietai užmigti,
Apie nieką negalvoti, tyloj skęsti,
Tačiau mintys, lyg musės besotės,
Vis skraido, tupiasi į galvos ąsotį.
 
 Nejaučiu, kaip užsimerkia akys,
 Kaip viskas dingsta nakties tyloj,
 Dar vienas rytas, dar viena diena,
 Mėlynu dangum ir saulės šypsena.
 
 Pabundu ryte ir dėkoju, kad dar gyva,
 Vadinasi, gal dar suspėsiu sau  atleisti,
 Buvo daug svajota, bet  buvo nelemta,
 Ne visiems gi žvaigždės į delnus krenta.