O lapai iš vaikystės medžio
            visiškai pagelto
išsinarino atmintį

tikrų spalvų paletės nesuranda
        renka vaiko pėdeles
įmintas smėlio laikrodžiuos

ir lopšio ieško kažkur
    permesto per balkį
tolimos vaizduotės

tarytum vėl užuostų kvapą
              savo ainių
pageltusius lapus šiurena pirštai

atrodo vakar
                 buvo jie
juodai balti