Kai vieną dieną pasaulis ištuštėjo, kiek beėjau į visas puses, nieko nesutikau, nors išvaikščiojau ir skersai ir išilgai, paskui pusiau skersai ir išilgai, vėliau mėginau per ketvirtį skersai ir išilgai, dar vėliau per aštuntadalį ir taip toliau, žodžiu, per kelias dienas apėjau visą Žemės rutulį visomis kryptimis ir galiausiai įsitikinau, kad likau vienas, mane paliko, pamiršo, visada taip būna, kai kažkur reikia, mane pamiršta, po to kažkas prisimena, sako, o kur gi šitas, kas šitas, nugi šitas, kaip jį, ai, šitas, tai ką dabar darysi, jei pamiršome, tai, matyt, taip ir reikia, taigi, ir dabar visi kažkur susiruošė, o mane pamiršo, bet tai tik viena versija, galėjo būti ir taip, kad aš paprasčiausiai pramiegojau arba buvau užsisvajojęs, su manim taip dažnai nutinka – einu ir atsitrenkiu į medį, guliu, o žmonės pripuola ir klausia, gal jums kas nutiko, gal reikia pagalbos, ne, atsakau, tiesiog užsižiopsojau, būkite kitą kartą atidesnis, ačiū, būtinai, atsakau, ir kitą kartą papuolu po pravažiuojančiu automobiliu, bet čia jau kita istorija, nenoriu nuklysti, todėl visai galėjo taip atsitikti, kad visi nutarė vienu metu kažkur išnykti, išsinešdinti, o aš nieko apie tai negirdėjau ir net negavau instrukcijų, ką pasiimti, kur rinktis ir panašiai, o gal nepasitikrinau savo pašto dėžutės, nes beveik niekada nieko negaunu, nebent kvietimą dėl kažko į teismą, tada apskritai geriau apsimesti, kad nieko negavai ir teisme nepasirodai, arba gal jie nenutarė, o gal juos visus iš pasaulio kažkas išsiurbė, kokie ateiviai su galingais siurbliais iš visų patalpų, šachtų, tunelių, baseinų, visus milijonierius ir aptarnaujantį personalą, tarkim, vadybininkus, sekretorius, valytojus, pieštukų smailintojus, vairuotojus, virėjus ir dar velniai žino, kiek parankinių turi tie visi rokfeleriai, iškrapštė visus iš visų plyšių, bet kodėl manęs nesusiurbė, štai koks klausimas, visi jiems buvo reikalingi, o štai manęs atsižegnojo, nors aš nesistebiu, visi stengiasi neturėti su manim jokių reikalų, todėl ir vaikštau dabar vienui vienas po pasaulį ir net neturiu su kuo žodžiu persimesti, kažkam kažką išsakyti, bet ką, tiesiog pasisveikinti, arba išdėti, kas guli ant širdies, net jeigu ir nesupras mano kalbos, bet man bus lengviau, tik, deja, negaliu to padaryti, todėl paimu į rankas bent katytę, ji nebėga, leidžiasi paglostoma, paskui įsitaiso man ant kelių ir kol aš pasakoju jai savo problemas, ji palaimingai užmiega, o mane apima nusiminimas, kad net katei nerūpi mano bėdos, aišku, ji gali ir nesuprasti lietuvių kalbos, nes lietuviškai kalbančių kačių pasaulyje gal net mažiau, nei buvo pačių lietuvių, taip gali būti, tačiau manęs tai nepaguodžia, vis labiau jaučiu savo vienišumą, nors kauk prieš mėnulį, tik iki mėnulio dar dešimt valandų, mažiausiai, o man vis tik įdomu, kaip visas pasaulis vienu metu taip ėmė ir išnyko, ne pasaulis, žinoma, bet žmonės per vieną dieną, aišku, kai kur gal buvo ne diena, o naktis, tačiau koks skirtumas, vis tiek tokia organizacija, toks disciplinuotumas, toks pasirengimas ir išpildymas, nevalia verčia mane gėrėtis ir aš net švilpteliu iš susižavėjimo, kas pažadina katę ir ji strykteli bei nubėga gaudyti pelių ir aš vėl lieku kaip visada vienas, ir gerai, nes papasakoti apie tai kam nors, tai niekas nepatikės, sakys išsigalvoji, taip nebūna, bet būna, patikėkit, man taip dažnai nutinka, štai ir dabar, bet tikiuosi žmonija kažkur pasisvečiavus vieną dieną ims ir sugrįš, gatvės prisipildys nuodingų išmetamų dujų, vėl sproginės sviediniai ir žus civiliai gyventojai, vaikai ir toliau bus prievartaujami bei pratinami prie puikiųjų narkotikų, televizoriai neužsičiaupdami pasakos tiesas apie teisingas partijas ir humaniškas vyriausybes, kai kas iš įpročio knisis po šiukšlynus ir stovės eilėse prie nemokamos lėkštės sriubos, vieni gims, kiti mirs, dar kiti bučiuos vėliavas ir giedos himnus, painiodami teksto žodžius, vėl viskas bus juokinga ir graudu, bet visa tai laukia manęs rytoj arba poryt, vėliausiai po savaitės, o kol kas galiu padūmoti pats vienas prie draugo kompiuterio ir švelniai pastuksenti pirštais į jo klaviatūrą, adjos amigos.