Kai sutemos
Artėja prie manęs
Ir katinas
Mėnulio pieną laka,
Apsivelkam
Mes pilkas milines
Ir kaip kareiviai
Puolam į ataką.
 
Bet parako –
Ne rožių kvapas:
Beregint gretos puolančių
Pašlija.
Tu nueini į dvokiantį
„kabaką“,
O aš skubu į knygų
Karaliją.
 
Palieka tęst ataką
Samdinys,
Kuriam tas pats –
Ar snigs, ar lis...