Po pusiaužiemio šerkšnas kitoks –
Nebe tirštas,
Nebežilpina žvilgsnio,
Ir be gurgždančio čežesio tirpsta.
Zylės giesmę išgirdęs dar kartą
Karšinčius pravirksta –
Gal pavyks berti sėklą į dirvą
Bamblėtais, sukumpusiais pirštais.
Gal kaip dovaną gavo
Regėjimą audžiamo vystyklo,
Nes kilnojasi sniegas sudriskęs nuo bundančių lūkesčių.
Žaluma gal vėl dengs
Galutinį keliavimo tikslą,
Gal supras, ko jam Dievas dar leido
Būty su susirinktom nuodėmėm būti.
Krinta ledas
Į ašarą skaidrią pavirtęs –
Tari mėgdžioja graudulį naivų svajoklio karšinčiaus.
Po pusiaužiemio šerkšnas kitoks –
Tai mirtis, ne gyvenimas tirpsta.
Susigėręs į grumsta jis būvį pakeičia. Nedingsta.