Palaiminta diena, kada migla praplyšta,
Kada šviesos nereikia nešti į namus
Kiaurais menkais maišais.
Akis atmerki ir suvoki,
Jog su būtim gavai tu viską,
Tik negiedojai ir nemojavai sparnais.
Na o dabar, kai pelenėliai byra,
Kai uodega aplipusi senatviniu švinu,
Diena sutirpsta it saldus zefyras.
Meldies prieš naktį, o gerklėj sprangu.
Jėgų ir valios – atminimuos klaidžiot
Arba spanus ir kliedesius sijot.
Aure, anūkai it paukštukai žaidžia.
Tupi ir girgždi? Mokyk juos skrajot,
Svajoti, kilti ir nepasiduoti
Instinktų gundymams –
Švytėkit gerumu.
Diena palaiminta,
Kai pradedi giedoti,
Nes ne maišuos šviesa tavų namų.