Praregėjimas


Palaiminta diena, kada migla praplyšta,
Kada šviesos nereikia nešti į namus
Kiaurais menkais maišais.
Akis atmerki ir suvoki,
Jog su būtim gavai tu viską,
Tik negiedojai ir nemojavai sparnais.
Na o dabar, kai pelenėliai byra,
Kai uodega aplipusi senatviniu švinu,
Diena sutirpsta it saldus zefyras.
Meldies prieš naktį, o gerklėj sprangu.
Jėgų ir valios – atminimuos klaidžiot
Arba spanus ir kliedesius sijot.
Aure, anūkai it paukštukai žaidžia.
Tupi ir girgždi? Mokyk juos skrajot,
Svajoti, kilti ir nepasiduoti
Instinktų gundymams –
Švytėkit gerumu.
Diena palaiminta,
Kai pradedi giedoti,
Nes ne maišuos šviesa tavų namų.
Nijolena

2024-02-12 05:58:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2024-02-12 14:13:47

Šviesiai, viltingai nuskambėjo.
Gražu man tos ilgos eilutės posmuose. Norisi skaityt garsiai. 

Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2024-02-12 10:50:54

Ir tekste į pabaigą sunkumas plyšta...