Vyrai vyrus puola, žudo lyg pasiutę,
 Lyg ne tie patys gentainiai jie būtų,
 Kiek jaunų vyrų žuvo, baisu matyti,
 Paklaustum už ką, ar galėtų atsakyti.
 
Žmogau, kodėl eini plėšti savo brolio,
Sugrįžk namolio pas vaikus ir žmoną,
Sutaisyk stogą, ištiesink kelius, tvorą,
Bus ir tavo kieme gražu, kaip pas Joną.
 
Vyrui lemta būti namų ir bažnyčios galva,
Rankoms lemtą vaiką link saulės pakelti,
Vyro širdis visuomet ieško grožio ir meilės, 
Be jų šis pasaulis būtų tuščias ir beveidis.