Tu šiandien mano langas būsi.
Toks arkinis, supleišėjusiais rėmais.
Šiek tiek susenęs.
Bandysiu žvilgtelt
pro tave.
Į vidų.
Matysiu,
kaip mainos, žaidžia mažas mūsų
kiemas –
lyg veidrody oranžinės spalvos
akyse.
Plaukuos žaliuos įstrigo dangaus rausvumo upių
žuvys.
Ir saulė žaidžia zuikučiu arimo
pilkumos
širdy.
Tiesos nesako man vitražiniai stiklai
–
šventai meluoja.

Praverk kraštelį. Ten šukė veidrodžio aky.