Brėkšta rytas paraudęs,
Ką atneš mums diena –
Ar dar taikią padangę,
Ar gyvent svajone
 
Apie tėviškės pievas,
Jose žiedus gėlių,
Kur žaidžia mergaitė
Tarp drugelių baltų?
 
Neramus jau pasaulis,
Viskas rieda keistai,
Vos pakyla tik saulė,
Greit ir vėl nematai.
 
Krinta sniegas ant žemės,
Toks sušlapęs, sunkus,
Tamsūs debesys slenka,
Pučia vėjas žvarbus.
 
Tai gamta, ją iškęsim –
Ir tokia ji graži,
Jei ramiai laikas teka,
Su draugais gyveni.
 
Daug blogiau, kada pyktis
Liejas karo upe,
Skęsta miestai ir žmonės
Pražūties bangose.
 
Negerai, kada žmonės
Nesuranda tiesos,
Pasmerkti abejonėm
Net savosios valdžios.
 
Čia tik rytas paraudęs,
Nors širdy neramu,
Mintys prašymą audžia:
Dieve, saugoki mus.