Apsidairyk, pasaulis pilnas grožio,
Plačiau atmerk akis.
Kai skrydį rytmečio užuodžiu,
Jau rūkas tuoj išsisklaidys.
Iš debesų sukurti raštai –
Paveikslai, pilys, net veidai.
To niekam negali nunešti,
Tik džiaukis tuo, ką suradai.
Pripildyti mintis ir širdį
Šviesiom, gražiom, skaidriom mintim.
Nebylų juoką vėjas girdi,
Kartoja suokdamas ausin.
Jums neša mano sielos aidą –
Atsispindės akių šviesoj,
Tegul emocijomis žaidžia
Šioj iškalbingoj aplinkoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-01-23 17:54:08
Akylus poetės regėjimas yra mums turtas, ir dvasinė stiprybė.
Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis, bet gali iššaukti ir ilgesį.
Anot Alfonso Keliuočio:
Ilgesys
Tavim persunkta žemė kiaurai,
Tu visų kraštų ore esi!
Tu mane nelaimingą darai. —
Kaip išbėgt nuo tavęs, ilgesy?
Tave užuodžiu kvape gėlių
Ir duonos kasdieninės rūgšty.
Tu tykoji ant visų kelių. —
Kaip plėšrus paukštis viršun krenti.
Tave randu bokalo dugne9
Mylimos melsvose akyse. —
Tu visur persekioji mane. —
Kaip tave numaldyt, ilgesy?