Pirmoji meilė mums sparnus įduoda.
Antroji – moko išminties.
Na, o trečia – lašai paguodos
Į kiaurą kibirą vilties.
 
Bet dar yra viena, kuriai palietus
Arba praėjus visiškai arti,
Mes tampame girtuokliais ir poetais,
Ir šitą kryžių nešti pasmerkti.