Krykščia kūdikis lopšy,
Jam angelas asistuoja,
Rankytės, kojytės judesy
Gyvybe ir meile alsuoja.
Žvilgsnis nekaltas, klausus,
Vis ieškantis ir randantis
Tą, kuris visuomet yra šalia,
Nepailstantis ir jį saugantis.
Miega ramus tylos apsupty,
Šypsena lūpomis žaidžia,
Padangėje Taikos balandis
Sparnus plačiai išskleidžia.
Šiandien trisdešimt penkeri,
Laisvės vėliavos laisvai plazda,
Jau užaugo nauja laisva karta,
Nepažinusi prievartos rašto.
poeta
2024-01-13 13:29:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2024-01-13 22:40:59
Lietuva turi būti kažkam dėkinga, kad buvo tik tiek aukų.
Tą naktį buvau prie Sitkūnų. Staiga praneša, kad duotas įsakymas tankams pajudėti į Sitkūnus. Apsidairiau aplinkui; tik laukus pamačiau, priedangos jokios, mašina už kokio pusantro km. ant kelio ir vargu ar būtų pavykę tokioje masėje surasti mašią.- šiurpuliukas perbėgo per nugarą. Galvoju: Amen. Po kokios valandos praneša, kad atsirado protingas vadas, kuris atšaukė šį įsakymą. Kaip viščiukus būtų išguldę visą didžiulę minią. Kuriems neteko to patirti gal panašu į nuotykį. Duok Dieve, kad niekam netektų to patirti.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-01-13 21:05:26
Mūsų Angelai Sargai visada su mumis, ir dažnai jie naudojasi kieno nors lūpomis, kad mums kažką pasakytų.
Anot Italų rašytojo Bruno Ferrero: „Esame tarsi viensparniai angelai: galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę“.