Patikėti sunku, kad tiek laiko prabėgo,
Kad Sausio 13-oji gilioje praeity,
Tik motinų skausmo iš širdžių neišrovė,
Tautoje vis negyja žaizda jos gili.
 
Neužmiršt niekados, ko užmiršti neleista,
Ką istorija saugos lietuvių kartoms –
Auką didvyrių už Lietuvos laisvę,
Paaukotą lemtingos nakties valandom.
 
Aukščiausiajam leidus, tauta atsilaikė,
Atsilaikė lemties valandoj,
Nors atgulė sūnūs, jaunutė mergaitė
Antakalnio smėlio kalvoj.
 
Atsigręžkit į praeitį, dabarties žmonės,
Atsigręžkit jūs ten, valdžioje!
Vienybėje buvom, vienybėj stovėjom
Lemtingą naktį savo poste.
 
Kruvinoji naktis mūsų Pergale virto,
Kurios pamate – vienybė jėga.
Išlaikysime Lietuvą saugią ir tvirtą,
Jeigu Jai dirbsim, kovosim už Ją.