Pėdos, pėdutės, storos ir lengvutės,
Toks saugus, toks gyvas miško takas.
Kas ristele, stirnele, kas kaip zuikutis –
Miškas vilioja, traukia tarytum magas.
 
Čia tylu, čia ramu, čia lengva, labai gera,
Jaučiam gyvasties siūlus iki plauko galo,
Jaučiam šilumą, kuri garuoja ir mus valo,
Jaučiam, kaip gamta ir dangus mus gena.
 
Baltas miško takas pilnas pėdų, pėdelių,
Tarsi pribarstytas mažų, didelių vaikelių.
Kuo bus daugiau mūsų pėdų ir pėdučių,
Tol bus gyvi takai, namai, pilni šnekučių.