Toje laukų didybėj,
Ramybės platumoj,
Pasižadu sudygti
Pavasario žaroj
Ir suptis vėjy smilga,
Aukšta iki dangaus,
Kol boružė laiminga
Tylos žvaigždes priglaus.
Tenai, už to kalniuko,
Ruduo lietaus sulauks
Ir visas lapų auksas
Į lapkritį išplauks,
Tik smilga supsis vėjy
Ramybės platumoj,
Toje laukų didybėj,
Baltai baltoj žiemoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Noriūnas
Sukurta: 2024-01-03 15:16:47
Perskaičiau. Su skiriamaisiais ženklais visai kitas reikalas. Vertinu - gerai. Tik dar su taškais reikėtų padirbėti.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2024-01-03 12:27:43
Peizažo atvirukas grąžina į vaizdą už lango. Visi metų laikai gamtoje saviti, tik skirtingai atliepia žmogaus būsenas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2024-01-03 09:44:49
Su gimtadieniu!
Kaip lengvai ir melodingai nubangavo mintys smilgos lingavimu.