Įstrigo naktis senoj obely,
Įstrigo aukštai tarp šakų.
Debesys plaukia lėtai dangumi,
Pilnaveidžio mėnulio taku.
 
Kaip būtų gerai, kad balta mėnesiena
Nusileistų ant žemės šaltos,
Sutemusį sodą truputį apšviestų,
Sidabru suspindėtų languos.
 
Matau, kad ilgai čia naktužė miegos,
Iš sodelio ilgai neišeis.
Pripildžiusi žemę tamsos aklinos,
Mėnesėliui pažvelgti neleis.
 
Bet bus, greitai bus Žemėj Metai Nauji,
Galbūt su snieguotais laukais,
Su nusėtu žvaigždėm nakties dangumi,
Kaskart vėlesniais vakarais.