Ir vėl žiema, vėl krinta snaigės
Ant sodo vyšnių, jazminų.
Balta drobulė, rodos, leidžias,
Kad Kūčių metą būt gražu.
 
Gamta papuoš ramybės skarom,
Žvaigždė Vakarė gal nušvis.
Žmonėms spindės, kad būtų gera,
Kai Kūdikėlį pasitiks.
 
Taip laukėme, visi tikėjom
Kalėdų pasaka gražia,
Žalias egles namuos aprėdę,
Juk vylėmės džiaugsmingai švęst.
 ......................................
Kad taip ten Vilniuj garbūs vyrai
Pajustų dvelksmą iš dangaus,
Seime nebūtų tarsi tyruos,
Nustotų viens ant kito šaukt.
 
Politika — ne širšių menas,
O darbščių bičių avilys,
Kur tautai rimtį, gėrį neša,
Nevarsto kamerų duris.
 
Argi reikėjo savo blogį
Užmesti tautai prieš šventes,
Sukurt, kaip retą, dieną slogią,
Sukelt kalbas, žinias tamsias!?
 
Būtų gerai, kad baltas sniegas
Baltai užklotų ekranus,
Juodom žiniom lietuviams miegą
Nedrumstų užbaigiant metus.