Už rasotų membranų langų
Laiko duženos lapkrity tirpsta.
Ką veikiu? Dar šiek tiek vaidinu,
Jog laikau striuką giedrą tarp pirštų,
Jog tikiu – it pritvinkus vilties –
Kad iš urnos žaliuoti išsprūsiu,
Ir, kai lašas šykštus iš akies –
Tai sula dėlei permainų gūsio.
Mes ne žylam – šerkšnoti abu
Ar kalti – pelenais apsibarstę.
Už rasotų membranų langų
Aš blaškausi – žaizdota, be tvarsčių.
Juk suplyšom, sudužom drūzgais –
Nei žarijos kaitrios, nei nektaro.
Kas iš to, jei prašysiu neteist?
Aklinai urnos dangtis uždaro.