Ar pagalvojai tuomet, kai rašei savus
Naktų -– dienų kuklius dienoraščių lapus,
Tai domins žmones ir šimtmečiams praėjus?
Aštuonioliktai žiemai vos įpusėjus,
Nuobodžiai perrašinėjai senus raštus,
Arba: ,,Rašau į knygas ūkininkų ir
Samdinių prievolių,rekrutų sąrašus."

Bet tarp pilkų, kasdienių darbo reikalų
Atrado vietą pirmi sparnuoti žodžiai...
Rašei, kad ,,Saulelė debesio užklota".
Arba ,,Pavasario stebuklai snaudžia..."
Ne vieną tėvelių laišką sueiliavai!
Atbudęs rytą supratai, kad laikas
Užverti šias duris, nes Likimo paukščiai
Skraidino prie Dievo stalo Tavas mintis...
Kunigavai užbaigęs Romoj mokslus Tu.
,,Anykščių šilelio" žodžių nepamirštu:
,,Skujom šakelėm ir šiškom nuklotą...
---
Kepina saulė nenaudingą plotą,
In kurį žiūrint teip neramu regis;
Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs..."