Susidrumstęs ruduo.
Tarp stichijų sunku susirast savo vietą.
Viskas byra iš virpančių rankų -
Orientyrai, materija, laikas.
Ar jauti, kad tinki kliedesiams ir aguonoms besėti?
Kad kvėpuoji, galvoji, tačiau
Į visuotinį ritmą netaikai?..
Tamsumos dubury garsiai leidžias uždaromas šliuzas,
Užsidaro glėbys,
Iš kraujagyslės tvinksnis - į tylą.
Susirinktum save,
Bet jau vakar vienovė sudužo.
Parasoji, laši ir keiksnoji įkritusią smiltį. Nudilo...
Temsta.
Ne naktyje -
Sutrupėjusios sielos likučiuose.
Stinga meilės šviesos,
Kad iš lukšto teiraučiaus, kur dangūs.
Tamsumos dubury vėjas permainų pučia kaip pūtęs
Ir tik tu išgirsti,
Kaip galandamas dalgis sužvanga.
Melstis?
Jau per vėlu.
Kas pasėta, nei keist, nei surinkti
Išmokėti skoloms
Pristigai ne variokų - savęs.
Tai nauja patirtis,
Kad ir kūnas švininis, ir mintys.
Kas dabar bepaneš?
Kas dabar beišneš?..