Kai pakelia
Tamsos bures naktis
Ir virš Varnutės
Plaukia rūko ižas,
Į pasimatymą
Ateina pilnatis
Su šypsena gražuolės
Monos Lizos.
 
Aš atsisėdu
Prie atverto lango,
Nakties gaiva
Alsuoju ir stebiu,
Kaip uždega
Žvaigždynų dulkės dangų –
Į reginį tą
Įsijaust skubu.
 
Tenai – tolybėj –
Grįžulo Rate
Klajoja blankūs
Dvasių siluetai,
Kaip silpnaregiai
Tamsiame bute
Žvaigždynuose
Ieškodami sau vietos.
 
Nuo pat vaikystės
Aš gerai žinau:
Kažkur ten sielos
Mano giminės gyvena,
Joms nieko
Nebereikia jau –
Zefyras, eteris –
Jos Kosmoso savanoj.
 
Dabar priklauso
Visas joms pasaulis.
Kas žemėje,
Nei šilta joms, nei šalta...
Be rūpesčių klajoja,
Be apgaulės
Ieškodamos žvaigždynuos
Rojaus vartų.
 
2019 08 25