Buvau maža pelyte uosto.
Vadino škiperiu visi,
O tu žavi kaip laumės juosta,
Kaip gulbės skrydis debesy.
 
Meldžiausi aš kiekvieną naktį: 
Neptūno išminties prašiau,
Kad neužpūstų žvakės dagtį,
Kol tau dainos neparašiau.
 
Kaip motinai, šventai tikėjau,
Kad man ir tau pasaulis šis –
Ne mums – kitiems piktoji fėja
Ir žemės girgždanti ašis.
 
Atrodė man, kad mes kartu
Tikrai apeisime pasaulį,
Bet... praėjai pro šalį tu –
Iš rūmų liko smėlio sauja.
 
Tu praėjai kaip amžių vėjai,
Kaip Joninių naktis šviesi.
Ėjai ir negirdėjai,
Kaip klykė gulbė debesy!..
 
Buvau maža pelytė uosto.
Vadino škiperiu visi.
Buvai žavi kaip laumės juosta –
Tokia man iki šiol esi.