Nebesakykim piktų žodžių, taip daro tik kvailys,
Tegu pražįsta mintys rožėm visų gyvenimų kely,
 Lengvais, tyliais žingsneliais išeikim pro duris,
 Pasaulis te be triukšmo kelias, kai gieda vyturys.
 
  Kiekvienas  esam iš to didžiulio skruzdėlių pasaulio,
  Taikos ir santarvės dėka išliksime po dangaus saule,
  Tiek daug aplinkui šapelių, šiukšlių, kulkų pribarstyta,
   Jau nebespėjam švarint žemės, taip viskas sudarkyta.
  
   Kokį ir kam statysim skruzdėlyną, gyvenimui ar mirčiai,
   Jeigu gyvenimui, sutraukykim karų grandines sparčiai,
   Kiekvienas atneštas taikos šapelis turi tikro aukso vertę,
   Neįsileiskim į skruzdėlyną tų, kurie prarado skruzdės vertę.