Mes ėjome
Lėvens krantu
Sukibę rankomis,
Lengvai apsvaigę.
Aukštaičių kaimas
Snaudė ant kalvos
Dienos vargus užbaigęs –
 
 Ant medžių lapų
Ašarų lašais
Rasa žvilgėjo
Kaip karoliai fėjų,
Ir mėnuo
Iš už debesies
Tarytum bernas
Pavydus žiūrėjo.
 
 Šešėliai du vis sekė
Paskui mus.
Kvepėjo ajerais,
O gal čiobreliais...
Mes ėjome tenai,
Kur švietė žvaigždės trys:
Dvi pirmos – mums,
Trečioji – mūsų daliai.