Atėjo ruduo ir iškėlė trispalvę —
Gražiausias lietuviui spalvas.
Jei būtų nuliūdęs, nuo darbo pavargęs,
Jose vėl jis džiaugsmą atras.
 
Vasaros šilumą mena pageltęs
Lazdynas ir gluosnis laukų.
— Ateikit pas mus į nuostabią šventę, —
Vilioja gausa obuolių.
 
Išaudė rugsėjis tautišką juostą,
Išaudęs užklojo krantus,
Nuo šiolei nebus Nevėžis pajuodęs,
Truputį seklus, bet puošnus.
 
Gražiausių spalvų negaili ir spalis,
Eini nudažytais miškais.
Prie gelstančio beržo glaudžiasi klevas
Drabužiais tokiais raudonais.
 
Tegul lyja lietus, jam spalvų nenuplauti,
Neužgesint rudenėlio šviesų,
Reikia tik saulės, saulės šypsnio sulaukti,
Bus tėviškėlėje gera, gražu.