Šiandien aš esu viskas, rytoj esu niekas,
Nuo virsmo nėra apsaugotas net sliekas,
Tada  surizikavai ir kėlei taurę šampano,
Pasikeitė iškabos ir visos durys užsidaro.
 
Laimėjusieji ir pralaimėję keičiasi vietom,
Vieni važiuoja limuzinais, kiti – karietom,
 Pasirodo, kad visą savo gyvenimą klydai,
 Ryte užgiedojo gaidys, pravirkai, išvydai.
 
Visus tuos, kurių kančiom buvai abejingas,
Viskas vyko šalia tavęs, jauteisi laimingas,
Kančia parodo tiesos kelią į tiesos rūmą,
Kad patekt į juos, reikia drąsos ir orumo.
 
Verksmas ir rauda prasiveržia lyg šaltinis,
Laužo netikėjimą, tampi tarsi rūbas šilkinis,
Apglostai, apraišioji sužalotą kamieną savo,
Jauti, kaip  jėgos ir švarios  mintys atkeliavo.