Tamsa į skarmalus
Pavirto,
Ant pievų deimantą
Pažėrė...
Tu man sakai –
Buvau kaip girtas,
Nuo tavo lūpų
Midų gėriau.
Nematom mes,
Kad dangus bąla,
Kad laimė mus
Ir vėl palieka,
Kad rytas mus
Išskirs, ko gero,
Ir gal nesusitiksim
Niekad.
Tu nori, kad aš
Dar truputį
Pasigėrėčiau
Tavo grožiu.
Šiąnakt tu man
Buvai švelnutė,
Gal kad ant stalo –
Kvapios rožės.
Nedžiugina mūs
Liepoj špokas,
Tik kai drugiai
Į langą daužos...
Kaip gaila,
Kad gimiau ankstokai –
Ne šio, o vidury
Praeito amžiaus…
Tamsa į skarmalus
Pavirto,
Ant pievų deimantą
Pažėrė...
Tu man sakai –
Buvau kaip girtas,
Nuo tavo lūpų
Midų gėriau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2023-09-29 07:40:13
Čia ir dabar skaitau Jūsų jausmingą eiliuką. Ačiū
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-09-28 19:46:33
...Jūs išreiškėt...tyrai ir skausmingai gyvenimą, panaudojant gražias metaforas...su visomis jo spalvomis...
Anot poeto A. Baltakio:
... mes neturime teisės sakyt:
Gimiau per anksti!
Ir neturime teisės sakyt:
Gimiau per vėlai!
Mes visados gimstam pačiu laiku.
Tik mirštame –
Ar tai būtą prieš tūkstantį metų –
Ar tai būtų po tūkstančio metų –
Mirštame visados ne laiku.