Saulėlydis šile pušyną degina,
Tuoj gailių kvapo debesis atslinks,
Pasivertė lape senoji ragana
Ir šuoliais neria vaivoryno link...
Nors joks šešėlis iš paskos jai neseka –
Raiste raudono kailio atšvaitai,
Lyg būtų grįžusi vaikystės pasaka,
Tik pušys verkia ne medum – sakais.
Aukštai drevėj laukinių bičių duona,
Užminkyta tarp kvepiančių korių.
... ir nubrenda į vakarą raudoną
Pušų kamienai aplieti variu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2023-10-02 21:13:42
Kaip gražu! Pasijutau lyg pasakoj būčiau...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2023-09-26 08:47:01
Ryškus paveikslas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2023-09-25 13:03:51
Eilėraštis - užburiantis metaforų vėrinys.