Vaiskūs vasaros rytai,
vilioję raudoniu,
rūdimis virto.
Rauda vaidilutė
vakaro vėsoje,
velkama ašutų marška
r a u d a.
Visa romuva ruduoja.
Viesulai virkauja
vasarai rekviem,
vėjas velia voratinklius.
Raudok, vaidilute,
r a u d o k…
Vaidilos virsmui ruošiasi.
 
Jums kalbu
Žemynos ir Motinos vardu,
vardu protėvių ir
ateinančiųjų vaikaičių.
Gimtoji kalba – dovana,
tiltas iš praeities į ateitį.
Mamutė – ne mamuto žmona,
šviesos kelias – ne sulenktiems
keliams.
Ne raudoti atėjome, ne.
Tas ruduo – tik pavasario pamatas.