nukritau į Ukrainą
vėl
ar ne per daug tų kritimų
kažkaip man sekasi
nusileidau minkštai
į juodžemį
stori kaip gyvatės sliekai
apsivijo kojas
bet nekando
ieškojo šilumos
žmogiškos atjautos
tik nerado
seniai esu atšalęs
nejautrus ir abejingas  
niekam neaukoju
elgetas apeinu  iš tolo
nesiklausau žinių
varpa prieš mane nulinko
ukrainietiška varpa
nėra kam jos nuskinti
visi išėjo į karą
o aš ką
ar taip ir stovėsiu
juodžemyje
kaip sudegintas tankas
kur pažvelgsi lavonai
ir varpos
lavonų daugiau
varpas paukščiai sulesė
išbadėję
prie vieno lavono
regiu senutę
sūneli sūneli
kartoja
vaikeli vaikeli
vieninteli mano
oi varge vargeli 
oi sūneli  
kas bepaguos motinėlę
sūneli sūneli
vieninteli mano
vaikeli vaikeli 
oi varge vargeli
kas bepaguos motinėlę
sūneli vaikeli
aš paguosiu sakau
bet anoji negirdi
arba nesupranta lietuviškai
užkaskim sakau ir
eikim iš to juodžemio
gal rasim asfaltą
nėra asfalto atsako
visą rusai susprogdino
o kiek liko išsivežė
kaip išsivežė
fūromis taigi
daug fūrų važiavo
vis važiavo važiavo
asfaltuos Sibirą
visą taigą išasfaltuos
visus takus ir
žvėrių brydes
viską viską
net skruzdėlyną
na ir gerai sakau
nes po laukinę taigą
vaikščioti nesaugu
gerą darbą sugalvojo
tie rusai
o sūnaus mano
negaila tau
ne žinoma
kodėl turėčiau gailėti
aš gavau keturis busterius
atbukau nejautrus tapau
rekomenduoju ir tau
priimti į save pso malonę
pamirši viską ir asfaltą
būsi šalta kaip pečius vasarą
gerai būtų pamiršti asfaltą
bet sūnaus pamiršt neįstengiu
tada priėjo prie mūsų
pamuštas rusų kareivis
aš iš to tanko
vienintelis spėjau pabėgti
garbė Amerikai ir prezidentui
kad likai gyvas
gali pasilikti
turiu lovą sūnaus
ir batus
o varpų kartu
nusiskinsim
kepsim pyragą
o tu lietuvi
kuris iš dangaus nukritai
kur eisi
į Sibirą motin
į Sibirą
asfalto paregėti
tik juodžemio
dvi saujas pasemsiu
ir kaktusą ant Laptevų
įkasiu kad amžinai žydėtų
už mūsų galvas
tenais padėtas
 
vienas rusas kažkada pasakė
neverkit draugai pas asfaltą