Man gyvenimas pažadėjo – dar būsiu,
Nesvarbu, kad ruduo žvarbokas,
Kad lietus dažnesnis nei saulė
Ir vis liūdniau nuskamba juokas...

Gyvenimas man pakugždėjo – dar eikim
Koja kojon susikibę už rankų.
Nesvarbu, kad žingsniai trumpėja,
Ir draugai vis rečiau teaplanko,

O skausmas – kasdienis svečias...
Na ir kas, kad baigės rugpjūtis...
Man gyvenimas pažadėjo,
Aš jam pritariu – būkim, dar būkim!