Erzina dangų žaibai,
Bet viskas tik laikinai.
Niekas ir vėl nesikeis,
Kaltas nekaltą nuteis.
Po to gražia vorele
Grįš jie vėlai vakare.
Miegantys atsibus,
Vėjas nupūs žaibus
Ir debesis nuo akių.
Sugrįš ramybė – tikiu.
Kažkam kažkas prasidės,
Nuo grumsto kils, nuo žvaigždės
Ir tęsis, kol skils perpus
Gyvenimas ar dangus...