Žolynėli žolynėli, lauko gėlele,
Dairaisi aplinkui žalioj pievelėj,
Tiek daug tavo sesučių, brolelių,
Baltų, mėlynų violetinių varpelių.

Dzin skamba, skamba varpeliai,
Pilni dūzgiančių kamanių ir bitelių.
Išaušo gražus, šiltas Žolinės rytas,
Saulutė jau per vidurvasarį ritasi.

Kiekviena žemės žolelė ir gėlelė
Talpina savyje tyro grožio širdelę,
Todėl taip norisi su jomis draugauti,
Kalbėtis, jausti, tiesiog pramogauti.