Dar ne pilkas sezonas – pilka miglina valanda,
Kolei brėkšmas sujungia į vienį tiek juodą, tiek baltą,
Negali sužybėt tom spalvom, kokios reiškė ką nors kažkada,
Ištirpsti, išnyksti, bejėgystės vienutėj užkaltas.
Išbandyk, repetuok, kaip tu jausiesi spalio nakty,
Kaip ilgėsies šviesos, kaip tu jausies tarytum apakęs.
Nei giesmės, nei maldos – tarsi žodžiai visi pamiršti,
Kai po rūbais, po oda vos juntamas pulsas.
Gal šyla nuodinga gyvatė?
Kur tas triumfas būties? Atsakyt negaliu,
Nes nenoriu nuvilti ir saldžiai meluoti,
Tik žinau, jog šviesa sudėta iš spalvotų dalių.
Jos paskatina melstis, ilgėtis, dėkoti.