Žinai taip, kaip ir aš – iš patyrimo, mintinai,
Kad sekanti stotelė bus į kraitę lipantis rugpjūtis.
Lopšinę migdančią girdėsime tenai,
Kur jos nė aido neturėtų būti.
Aprengs erdves voratinklių šilkai
Lyg puošnios įkapės, vėdinamos dar gyvo.
Prisipažink – nė karto nesvaigai,
Kai grauduliai rasojantys primygo?
Dar ne tylu – nepabaigėm žodžius,
Dar tai, ką sėjom, renkam, renkam, renkam.
Cukrės nektaras ir sula išdžius,
Jeigu glamonei nebekyla rankos,
Tačiau rugpjūtis gundys obuoliais,
Šviežumas sals, iš daržo iškupėjęs,
Ir iki kiemo vartų sutrumpės keliai,
Nes po rugpjūčio sekantis – rugsėjis.