Ak

Mano ryto desertui
prašau šaukštelį debesų,
lengvų, baltučių,
ką tik po saulės tekėjimo.
... ir bėgsiu...
Bėgsiu mintimis,
nes kojomis žingsniuosiu.
Vaikystėje bėgiojau.
Ne, netiesa, kad senstu.
Saviapgaulė panaberijos pilna.
 Ak... stryktelėju,
 Va, šito debesies kraštelį... ir kvatoju...
Tu, ašara, kodėl tokia karšta?
KitaJūra

2023-07-27 08:07:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2023-08-02 20:49:46

Nuotaikinga akimirka kaip tas debesėlis – tik buvo, o jau nėra, bet ją sugavęs eilėraštis gali ilgam suturėti.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2023-07-27 13:16:29

Ak, tai nuo saulės įkaito, tai nuo vėjo nuriedėjo una furtiva lagrima...
Šviesios ir nuotaikingos eilės.