Apkabino šermukšnis pušelę,
Jai nokina raudoną uogelę.
Gal sustos, neskubės greitai augti
Ir sutiks jo truputį palaukti.
 
Ten, aukštai, dažnai ūžauja vėjai,
Net žaibai iš dangaus šokinėja.
Gi, žemiau, kur berželiai ir ievos
Laikos medžiai šakomis, kaip vienas.
 
Apkabino šermukšnis pušelę,
Gal ne uogas, karolius jai kelia.
Kai papuoš liemenėlį jos liekną,
Bus gražesnė už žydinčią liepą.