slenka debesys iš vakarų,
pilni lietaus, žaibų ir vėjų.
tik vienas beržas
čia palaukėje saugus,
ant jo kamieno -
koplytėlė.

o tie veidai -
šventųjų nekalti,
jei dievdirbys tokius
juos išskaptavo.
prisėdu ant akmens
menulio pilnaty,
gegulė dar nė karto
nemelavo.

gyventi liko gal nedaug,
žvakelės žybsi, it žvaigždutės.
atsibudau po sapno paryčiais,
už lango žydi
pakalnutės.