Mano protėviai – rūstūs žmonės,
Įsikūrę giliai tarp miškų.
Paskutiniai Europos pagonys,
Ženklus jų ir dabar aptinku.
Jų dievai šalimais gyveno:
Medžiuose, vandeny, laukuose.
Ugnimi židiniuos ruseno,
Kilo dūmais dievų dvasia.

Buvo šventvietės, šventos girios,
Šventi akmenys, alkų kalnai.
Jeigu vadas garbingai mirė –
Aukštas laužas, pilki pelenai.
Mano protėviai – rūstūs žmonės,
Nepaklydę giliai tarp miškų.
Paskutiniai Europos pagonys,
Žirgą laidoję su jojiku.