Esu šiandien laisva ir noriu tokia būti,
Už savo Laisvę daug kam esu dėkinga,
Tai protėviams, visiems, kurie turėjo žūti,
Kad šiandien būčiau tokia laisva, laiminga
Dangaus skliautais skrajojanti kregždutė.
 
Tokia erdvė, toksai gaivus ir tyras oras,
Jį gaudau tarsi žuvis ir pildausi krūtinę.
Kažkur ten, už kalnų, dar trankosi perkūnas,
Kažkam dar tenka eiti į mūšį aršų, žūtbūtinį,
Pas mus gi viešpatauja tokia tyla, tokia ramybė.
 
Gėriuosi Laisve, glaudžiu lyg kūdikį prie krūtinės,
Jos niekas atimti negalės iš mano tvirto glėbio.
Kas vienąkart pajuto, pažino, patyrė laisvės skonį,
Jo niekad nepamirš, su niekuo nesumaišys ir jaus,
Kaip teka gyslomis iki pat širdies, ir taip gyventi noris.