Dovana

Nedovanokit man brangių gėlių,
Vis tiek per laiką jos nuvysta.
Geriau padovanokit šypseną akių,
Kurios vėl sugrąžina į vaikystę.

Ir kaip kadaise – takučiu namo
Parveskite mane į gimtą kaimą.
Tik nebelos čia prie būdos šuva,
Išdžiūvo šulinys savaime.

O ir dangus toks aukštas pasibels
Į ištuštėjusį mūs namą.
Danguj spindės vienintelė žvaigždė –
It kelrodė, sutinkantį  benamį.
Medis

2023-07-02 16:25:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2023-07-06 10:09:26

Šiaip jau dovanų nesirenkama (nors laikas ir tai keičia). Lyriškas grįžimas į pradžių pradžią visada pilnas nostalgijos. 

Vartotojas (-a): Žiemgalos Bitė

Sukurta: 2023-07-04 00:41:34

labai jaukiai ir gražiai eilėraščiu nupieštas ilgesys...

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2023-07-03 11:04:37

Eilės, kurios paliečia širdies stygas.
Yra, kažkas gražesnis už grožį, gyvesnis už gyvenimą, galingesnis už mirtį, tai vaikystės prisiminimas.